LIETUVOS KARIAI XVIII a. pab.

XVIII a. pab. LDK KARIUOMENĖS KARIAI, DĖVINTYS KETVERIŲ METŲ SEIMO (1788–1792) LAIKOTARPIO UNIFORMAS (iš kairės į dešinę)

Artilerijos korpuso bombarduotojas. Stovi prie lauko patrankos, ginkluotas trumpuoju kardu, su uždegimo lazda rankoje. Artilerijos pabūklų ugnis galėdavo lemti mūšių ir karinių kampanijų baigtį. 

Eilinis – 4-asis lauko buožės pėstininkų regimentas (pulkas). Ginkluotas pėstininkų fuzėja (muškieta) su užmautu durtuvu ir trumpuoju kardu (tesaku). Kautynėse pėstininkai paprastai sudarydavo glaustas ir darnias rikiuotes. Jų daliniai įprastai šaudydavo salvėmis, o suartėjus su priešo pėstininkais ar puolant priešo kavalerijai užmaudavo ant šautuvų durtuvus ir kaudavosi durdami. Lietuvos kario diržo sagtis papuošta Lietuvos herbu – Vyčiu. Šis Lietuvos simbolis – ir ant pėstininko kepurės.

Šaulys (jėgeris) – 1-asis didžiosios buožės pėstininkų regimentas (pulkas). Gin- kluotas šautuvu, pistoletu ir trumpuoju kardu. Vokiečių kalba šio kario pavadinimas reiškia medžiotoją („Jäger“). Kitaip nei likę pėstininkai, šie kariai turėjo graižtvinius šautuvus, kurie šaudydavo žymiai taikliau ir toliau. Tai vikrūs ir taiklūs lengvieji pėstininkai, kurie neretai būdavo kilę iš miškininkų ir medžiotojų. Paprastai jie nesirikiuodavo glaustomis rikiuotėmis, o veikdavo pavieniui arba nedideliais būriais, galinčiais greitai judėti vietovėse su įvairiomis gamtinėmis kliūtimis.